Siuntėjas: Jolita Šilingienė
Gavėjas:Marija Jėčiuvienė, Vilniaus miesto savivaldybė Pašilaičių seniūnija
Tema:gamta šalia
Data: 2019-07-31, Trečiadienis

Gerb. p. Jėčiuviene,

30 metų sodinu, raviu, geniu, grėbiu, tvarkau aplinką aplink savo daugiabutį, nes tai man svarbu ir stengiuosi, kad visi jaukiai gyventume. Pašilaičiuose jau užaugo mano sodintos pušys ir šermukšniai, žydi forzitijos ir hortenzijos...
Todėl turiu konkretų klausimą Pašilaičių seniūnijai: kas šienauja mūsų kiemus ir teritorijas ?
..juk tie vyrai su žoliapjovėmis ir vejapjovėmis nė kiek neturi supratimo apie augalus! kodėl skuta leisgyvę žolytę iki šaknų? kodėl mūsų kieme JIE nusprendžia, kokius augalus palikti gyvus, o kokius nurėžti? jų misija - sunaikinti vos sausras ištvėrusią veją?
Kas seniūnijoje vadovauja teritorijos priežiūrai? Man kelia įtarimų ir šienpjovių viršininko kompetencija šienavimo ir genėjimo klausimu.

Ar girdėjote, kad biologinė įvairovė mieste savaime yra vertybė... bet Pašilaičiuose gamta beviltiškai pralaimi kovą už išgyvenimą? Vienarūšė miglių veja tik iš toli atrodo tvarkinga. Įsižiūrėkite - ji skurdi ir plinkanti, palei žemę nuskusta - nei žiogui, nei boružei nebetinkama gyventi (užtat skruzdžių ir amarų sočiai). Stebiu, kaip sunkiai Pašilaičių smėliuose per sausras gamta atstatinėja žolynų įvairovę (kabinasi tik šiukšlės - balandos ir invazinės rūgštynės). Todėl renku gražių ištvermingų Lietuvos žolynų sėklas ir pabarstau ties mūsų gyvatvore ir ant nupiepusio kalnelio (vidur daugiabučio kiemo) - gal įsikabins? Jau kelintą pavasarį prie gyvatvorės pražysta smulkių baltų gėlyčių kilimas - grožis koks! O tada jį pervažiuoja pjovėjas... Kasmet! Ką ten būtina pjauti? varganas sprindžio aukščio žoleles? širdį skauda...

Ar teko girdėti, kad ištryptose, iškasinėtose, nuplikusiose vietose, kur nebegali išgyventi mūsų augalai, nevaržomos sėjasi ir bujoja invazinės rūšys - agresyvios, skubiai naikintinos visomis įmanomomis priemonėmis? Ir žmonės prisisodina ir nebesuvaldo visokių svetimžemių gražuolių. Kaip pasiutę Pašilaičiuose leidžia atžalas žagreniai, robinijos-akacijos, alyvos, uosialapiai klevai, sėjasi rūgštynės, rykštenės, šiušelės. Va kur nepamainomi pjovėjai - parodykite pirštu, kur pjauti.

Antra istorija. Liepos vidury pražydo mūsų daugiabučio kalnelis: raudonai, baltai, rausvai, geltonai... vos gyva, bet tikra pievelė! Vaikai vaikšto, nori skinti, suaugę juos sustabdo - gražu, tik pauostyk. Kieme iš visų pakampių išroviau invazines šeriuotąsias šiušeles, kol sėklų nepasėjo, išpjoviau nužydėjusias rūgštynes. Tvarkinga.
O tada 17d. pas mus pasirodė trys šienpjoviai (su benzodalgiais ir ausinėmis). Buvau namie (tai pasisekė!) - paprašiau vaikino, tik nepjauti ant kalnelio viršūnės - lai žydi nors juostelė pievos (lai subrandina sėklas augaliukai, nakvynę randa vabaliukai, susipažįsta su jais vaikiukai).
O tai kam??? Vis tiek nuskuto palei žemę naktižiedes, dobilus, pienes, kraujažoles, migles, tik didžiuosius gailardijos žiedus paliko. Vos neapsiverkiau - išbėgau: sustok, gi prašiau nepjauti... O giltinė su ausinėmis demonstratyviai mane ignoruoja, toliau drožia man po kojomis mano sėtas rudbekijas! ( žolė, nes dar žiedų neiškėlė ?)
Po kelių dienų ant savo mašinos radau benamį žiogą - stebuklas, išgyveno daugiabučio kieme?! Paliečiau - nenušoko... nebeturėjo kur...
Istorijos pabaiga?

Turiu dar kelias:

Trečia. Ties mūsų langais balkono plyšyje žvirbliai išperėjo ir išpenėjo dar vieną vadą... varge, triukšmingi kokie! Užkimšti plyšį ar lesinti per žiemą ?...
Ketvirta. 1 aukšto kaimynė visą žiemą saulėgrąžomis vaišino būrius zylių ir žvirblių... kasdien balius! Į mano pušį atskrenda kėkštas - palesti žvirblių?
Penkta. Kažkur mūsų kieme (gal name?) nuolat gyvena kiaunė (gal šeškas?). Kviesti dezinfektorius ar mėginti nufotografuoti?
Šešta. Po kaimynų tujomis švariai išgrėbta, o po mūsų gyvatvore šakelių ir spyglių krūvoj prisiglaudė ežys. Susitvarkyti?
Septinta. Stebiu kuosą, kuri kasryt stotelėje patikrina šiukšlinę. Neįtikėtina, kaip išsvaido šiukšles... Naikinsim kuosas ar uždengsim šiukšlines?

Nebegaliu ilgiau tylėti - todėl rašau Jums. Gamta pas mus ateina vis arčiau ir mokosi sugyventi su žmogumi. Mes mieste jaučiamės šeimininkai? Gal būkim svetingi?

Jeigu turite atsakymus į mano klausimus, dėkočiau už sugaištą skaitymui laiką.
SU PAGARBA

Jolita Šilingienė
Žemynos g. 10-88