Siuntėjas: Julius Vitkauskas
Gavėjas:Dalia Grybauskaitė, Lietuvos Respublikos Prezidentūra
Tema:Dėl ratifikuojamos ES ACTA sutarties
Data: 2012-02-04, Šeštadienis

Gerb. p. Grybauskaite,

rašau jums dėl ketinamos priimti ACTA tarptautinės prekybos sutarties. Nors turbūt jau gavote daug laiškų šiuo klausimu, aš norėčiau į tai pažvelgti kitu kampu.

Visų pirma, mane neramina šios prekybos sutarties atsiradimo aplinkybės. Ji buvo rengiama paslapčia ir reikalauja reikšmingų pateikimų ją priimančių šalių įstatymuose. Ne gana to, sutarties 36 straipsnis nori neaiškiu procesu įsteigti komitetą, neįvardindami garantijų ar įsipareigojimų, jog šis organas veiks skaidriai ir bus suteikta galimybė jį viešai nagrinėti.

36 straipsnis ne tik neįvardina, kaip bus įsteigtas šis komitetas ir kas jam vadovaus ar bus jo dalimi, bet ir leidžia minėtam komitetui būti visiškai atsakingam už sutarties vykdymą bei interpretaciją. Jis taip pat turės teisę be jokios viešos atskaitomybės pasiūlyti pataisas sutarčiai, kai ji jau bus įsigaliojusi. (Kitaip tariant, komitetas iš esmės gali bet kada pakeisti sutarties punktus, tačiau ACTA priėmusi šalis negalės nesulaužydama sutarties keisti ar plėtoti savųjų intelektinės nuosavybės, autorių teisių bei klastotės įstatymų. Tai yra demokratiškos įstatymų plėtros ribojimas.)

Viena garsiausiai aptariamų visuomenėje problemų susijusi su šia sutartimi yra reikalavimas interneto paslaugų tiekėjams sekti savo klientus ir teigti ne teisėsaugos institucijoms informaciją apie juos. Šis reikalavimas pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstituciją ir aš negaliu patikėti, kad toks įstatymas iš viso gali būti ratifikuotas Lietuvoje ar bet kurioje šalyje, kuri gerbia savo piliečių privatumą.

Toks plataus masto interneto naudotojų sekimas yra siūlomas įgyvendinti pasitelkiant vadinamąją „giluminę paketų inspekciją“ („deep packet inspection“). Tai yra viso įeinančio ir išeinančio interneto srauto sekimas. Norint nepaisyti Konstitucijos ir įgyvendinti tokį piliečių sekimą, interneto paslaugų tiekėjams reiks papildomų investicijų į tokią sekimo įrangą. O tai reiškia, kad interneto paslaugos neišvengiamai brangs.

Ar jums būtų labai malonu, jeigu visą jūsų internetu siunčiamą korespondenciją sektų kokia nors privati interneto paslaugas tiekianti įmonė, kuri gali būti atskaitinga net ne Lietuvos interesams atstovaujančiai "teisių gynimo" organizacijai?

Daugelis žmonių taip pat išreiškė susirūpinimą dėl šios sutarties siekimo uždrausti nepatentuotus alternatyvius vaistus. Jeigu prisimenate, neseniai Lietuvoje įsigaliojo būtinybė siūlyti alternatyvius vaistus, kuriuose yra naudojama ta pati veiklioji medžiaga - visiška priešingybė.

Taip pat kyla nerimas dėl patentuotų sėklų auginimo. Viena žymi JAV modifikuotų kukurūzų sėklų gamintoja ne tik parduoda savo modifikuotas atsparesnes sėklas, tačiau neleidžia jų pasilikti kitam derliui (gera ūkininkavimo praktika yra pasilikti geriausias sėklas kitam derliui) ir jeigu jas netyčia nuneša vėjas į kitiems žmonėms priklausančius laukus, susimokėti turi ir jie. Atrodo, kad ACTA sudaro prielaidas tokiems veiksmams vykti ir ją ratifikavusiose šalyse.

Ką jūs galite padaryti? Manau, kad jūs turite galimybes išreikšti abejones šio įstatymo būtinumu tiek Lietuvai, tiek kitoms Europos Sąjungos šalims. Naujausiomis žiniomis, Lenkijos premjeras nepalaiko šios sutarties. Galbūt galima būtų rasti ir daugiau bendraminčių tarp kitų šalių vyriausybių atstovų.

Pagarbiai,
Julius Vitkauskas