Siuntėjas: Justas Ingelevičius
Gavėjas:Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija
Tema:Dėl ACTA susitarimo pasirašymo.
Data: 2012-01-29, Sekmadienis

Gerb. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija,

Laikinasis reikalų patikėtinis Japonijoje Albertas Algirdas Dambrauskas sausio 26 dieną Lietuvos vardu pasirašė Europos Sąjungos ir jos valstybių narių, Australijos, Japonijos, JAV, Meksikos, Kanados, Pietų Korėjos, Maroko, Naujosios Zelandijos, Singapūro ir Šveicarijos prekybos susitarimą dėl kovos su klastojimu (ACTA).

Teigiama, kad vienas iš šio susitarimo tikslų - kova su nelegalaus skaitmeninio turinio platinimu. Yra iš esmės du kovos su nelegalaus skaitmeninio turinio platinimu internete būdai:

Pirmas būdas - visais įmanomais būdais didinti atviromis licencijomis (Creative Commons, GPL, ir t.t.) licencijuoto skaitmeninio turinio kiekį. Šiuo metu jau yra sukaupti didžiuliai atvirų duomenų kiekiai: tai ir Vikipedija, atviro kodo programinė įranga, atviro kodo techninė įranga, įvairūs muzikos ar video kūriniai. Šiai industrijai laisvas failų kopijavimas ne tik, kad nedaro žalos, bet tik padeda plėtotis. Taigi, jei didžioji dalis skaitmeninio turinio būtų atvira, nelegalus turinio platinimas sumažėtų iki minimumo.

Antras būdas - įvesti kone totalitarinio pobūdžio priemones: visuotinį sekimą ir stebėjimą, parodomąsias bausmes atrinktiems "pažeidėjams". O tolimesnėje ateityje gyvą ir dinamišką internetą paversti centralizuotai valdomu tinklu, suteikiant galimybę prisijungti tik su griežtai identifikuotais ID, realiu laiku fiksuojant, bet kokį aktyvumą, failo atidarymą ir persiuntimą ir įrašymą, kartu turint centralizuotą galimybę esant reikalui prieiti prie visų žmogaus saugomų failų.

Turbūt akivaizdu, kad antras būdas nėra priimtinas žmogaus teisių požiūriu, tokiu būdu būtų stabdoma technologinė pažanga, ribojama žodžio laisvė. Suteikiamos didelės galimybės piktnaudžiati tokia nepamatuota galia. Taip pat tokia sistema labai primintų santvarką, iš kurios mes taip džiaugiamės išsivadavę.

Kyla labai pagrįstas klausimas, kodėl be diskusijų su visuomene, tinkamai neišnagrinėjus dokumento, buvo suteikti įgaliojimai pasirašyti ACTA susitarimą, kuriuo bandoma įgyvendinti žmogaus teises ir žodžio laisvę ribojančias priemones?

Pasak organizacijos Electronic Frontier Foundation (EFF), ACTA susitarimas bus žalingas atviro kodo programų, atviro garso ir video kūrinių kūrėjams, nors jie nieko bendra neturi su nelegaliu failu platinimu. Anaiptol kaip tik ir prisideda prie to, kad atviro turinio daugėtų, ir mažėtų nelegalus keitimąsis failais. ACTA susitarimas stabdys technologinę pažangą, sukels grėsmes žodžio laisvei. Prieš ACTA protestuoja daugybė visuomeninių organizacijų ir pilietiškai nusiteikusių žmonių visame pasaulyje.

Kokios ir kokia forma planuojamos diskusijos su visuomene dėl ACTA susitarimo? Ar planuojate pripažinti ACTA pasirašymą klaida? Ką planuojama daryti, kad būtų sustabdytas šio susitarimo ratifikavimas?

Pagarbiai, Justas Ingelevičius

Siuntėjas: Napoleonas Baranauskas
Gavėjas: Justas Ingelevičius
Tema:FW: Dėl ACTA susitarimo pasirašymo.
Data: 2012-01-30, Pirmadienis

Laba diena,

Gavome Jūsų el. laišką ir informuojame, kad sutartis ratifikuoja LR Seimas.
Šiuo klausimu galite kreiptis tiesiogiai į LR ambasadą Japonijoje el. paštu: amb.jp@urm.lt, jie galėtų Jums suteikti daugiau informacijos.
Jūsų laiškas yra persiųtas į LR URM Išorinių ekonominių santykių departamentą, kuris Jus duos atsakymą.

Pagarbiai,
N.Baranauskas
pirmasis sekretorius
Piliečių aptarnavimo skyrius
Administracinis departamentas
LR Užsienio reikalų ministerija
tel.: 85 236 2982
fax.: 85 236 2981

From: Justas Ingelevičius [mailto:...@parasykjiems.lt]
Sent: Sunday, January 29, 2012 10:49 PM
To: urm@urm.lt
Subject: Dėl ACTA susitarimo pasirašymo.

Gerb. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija,

Laikinasis reikalų patikėtinis Japonijoje Albertas Algirdas Dambrauskas sausio 26 dieną Lietuvos vardu pasirašė Europos Sąjungos ir jos valstybių narių, Australijos, Japonijos, JAV, Meksikos, Kanados, Pietų Korėjos, Maroko, Naujosios Zelandijos, Singapūro ir Šveicarijos prekybos susitarimą dėl kovos su klastojimu (ACTA).

Teigiama, kad vienas iš šio susitarimo tikslų - kova su nelegalaus skaitmeninio turinio platinimu. Yra iš esmės du kovos su nelegalaus skaitmeninio turinio platinimu internete būdai:

Pirmas būdas - visais įmanomais būdais didinti atviromis licencijomis (Creative Commons, GPL, ir t.t.) licencijuoto skaitmeninio turinio kiekį. Šiuo metu jau yra sukaupti didžiuliai atvirų duomenų kiekiai: tai ir Vikipedija, atviro kodo programinė įranga, atviro kodo techninė įranga, įvairūs muzikos ar video kūriniai. Šiai industrijai laisvas failų kopijavimas ne tik, kad nedaro žalos, bet tik padeda plėtotis. Taigi, jei didžioji dalis skaitmeninio turinio būtų atvira, nelegalus turinio platinimas sumažėtų iki minimumo.

Antras būdas - įvesti kone totalitarinio pobūdžio priemones: visuotinį sekimą ir stebėjimą, parodomąsias bausmes atrinktiems "pažeidėjams". O tolimesnėje ateityje gyvą ir dinamišką internetą paversti centralizuotai valdomu tinklu, suteikiant galimybę prisijungti tik su griežtai identifikuotais ID, realiu laiku fiksuojant, bet kokį aktyvumą, failo atidarymą ir persiuntimą ir įrašymą, kartu turint centralizuotą galimybę esant reikalui prieiti prie visų žmogaus saugomų failų.

Turbūt akivaizdu, kad antras būdas nėra priimtinas žmogaus teisių požiūriu, tokiu būdu būtų stabdoma technologinė pažanga, ribojama žodžio laisvė. Suteikiamos didelės galimybės piktnaudžiati tokia nepamatuota galia. Taip pat tokia sistema labai primintų santvarką, iš kurios mes taip džiaugiamės išsivadavę.

Kyla labai pagrįstas klausimas, kodėl be diskusijų su visuomene, tinkamai neišnagrinėjus dokumento, buvo suteikti įgaliojimai pasirašyti ACTA susitarimą, kuriuo bandoma įgyvendinti žmogaus teises ir žodžio laisvę ribojančias priemones?

Pasak organizacijos Electronic Frontier Foundation (EFF), ACTA susitarimas bus žalingas atviro kodo programų, atviro garso ir video kūrinių kūrėjams, nors jie nieko bendra neturi su nelegaliu failu platinimu. Anaiptol kaip tik ir prisideda prie to, kad atviro turinio daugėtų, ir mažėtų nelegalus keitimąsis failais. ACTA susitarimas stabdys technologinę pažangą, sukels grėsmes žodžio laisvei. Prieš ACTA protestuoja daugybė visuomeninių organizacijų ir pilietiškai nusiteikusių žmonių visame pasaulyje.

Kokios ir kokia forma planuojamos diskusijos su visuomene dėl ACTA susitarimo? Ar planuojate pripažinti ACTA pasirašymą klaida? Ką planuojama daryti, kad būtų sustabdytas šio susitarimo ratifikavimas?

Pagarbiai, Justas Ingelevičius

--
Šis laiškas buvo išsiųstas naudojant ParašykJiems – http://parasykjiems.lt

Prašome atsakymą siųsti paprastu tekstu, o ne kaip prisegtą Word ar PDF bylą.

Šis laiškas yra atviras ir jį galima peržiūrėti adresu http://parasykjiems.lt/thread/del-acta-susitarimo-pasiras...

Jūsų atsakymas taip pat bus matomas tuo adresu.

Siuntėjas: Napoleonas Baranauskas
Gavėjas: Justas Ingelevičius
Tema:FW: Dėl ACTA susitarimo pasirašymo.
Data: 2012-02-08, Trečiadienis

Laba diena,

Siunčiame Jums oficialią URM atsakymo versiją į Jūsų paklausimą dėl susitarimo ACTA (prisegtas).
Gavus naujos medžiagos apie šį susitarimą, informuosime papildomai.

From: Justas Ingelevičius [mailto:...@parasykjiems.lt]
Sent: Sunday, January 29, 2012 10:49 PM
To: urm@urm.lt
Subject: Dėl ACTA susitarimo pasirašymo.

Gerb. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija,

Laikinasis reikalų patikėtinis Japonijoje Albertas Algirdas Dambrauskas sausio 26 dieną Lietuvos vardu pasirašė Europos Sąjungos ir jos valstybių narių, Australijos, Japonijos, JAV, Meksikos, Kanados, Pietų Korėjos, Maroko, Naujosios Zelandijos, Singapūro ir Šveicarijos prekybos susitarimą dėl kovos su klastojimu (ACTA).

Teigiama, kad vienas iš šio susitarimo tikslų - kova su nelegalaus skaitmeninio turinio platinimu. Yra iš esmės du kovos su nelegalaus skaitmeninio turinio platinimu internete būdai:

Pirmas būdas - visais įmanomais būdais didinti atviromis licencijomis (Creative Commons, GPL, ir t.t.) licencijuoto skaitmeninio turinio kiekį. Šiuo metu jau yra sukaupti didžiuliai atvirų duomenų kiekiai: tai ir Vikipedija, atviro kodo programinė įranga, atviro kodo techninė įranga, įvairūs muzikos ar video kūriniai. Šiai industrijai laisvas failų kopijavimas ne tik, kad nedaro žalos, bet tik padeda plėtotis. Taigi, jei didžioji dalis skaitmeninio turinio būtų atvira, nelegalus turinio platinimas sumažėtų iki minimumo.

Antras būdas - įvesti kone totalitarinio pobūdžio priemones: visuotinį sekimą ir stebėjimą, parodomąsias bausmes atrinktiems "pažeidėjams". O tolimesnėje ateityje gyvą ir dinamišką internetą paversti centralizuotai valdomu tinklu, suteikiant galimybę prisijungti tik su griežtai identifikuotais ID, realiu laiku fiksuojant, bet kokį aktyvumą, failo atidarymą ir persiuntimą ir įrašymą, kartu turint centralizuotą galimybę esant reikalui prieiti prie visų žmogaus saugomų failų.

Turbūt akivaizdu, kad antras būdas nėra priimtinas žmogaus teisių požiūriu, tokiu būdu būtų stabdoma technologinė pažanga, ribojama žodžio laisvė. Suteikiamos didelės galimybės piktnaudžiati tokia nepamatuota galia. Taip pat tokia sistema labai primintų santvarką, iš kurios mes taip džiaugiamės išsivadavę.

Kyla labai pagrįstas klausimas, kodėl be diskusijų su visuomene, tinkamai neišnagrinėjus dokumento, buvo suteikti įgaliojimai pasirašyti ACTA susitarimą, kuriuo bandoma įgyvendinti žmogaus teises ir žodžio laisvę ribojančias priemones?

Pasak organizacijos Electronic Frontier Foundation (EFF), ACTA susitarimas bus žalingas atviro kodo programų, atviro garso ir video kūrinių kūrėjams, nors jie nieko bendra neturi su nelegaliu failu platinimu. Anaiptol kaip tik ir prisideda prie to, kad atviro turinio daugėtų, ir mažėtų nelegalus keitimąsis failais. ACTA susitarimas stabdys technologinę pažangą, sukels grėsmes žodžio laisvei. Prieš ACTA protestuoja daugybė visuomeninių organizacijų ir pilietiškai nusiteikusių žmonių visame pasaulyje.

Kokios ir kokia forma planuojamos diskusijos su visuomene dėl ACTA susitarimo? Ar planuojate pripažinti ACTA pasirašymą klaida? Ką planuojama daryti, kad būtų sustabdytas šio susitarimo ratifikavimas?

Pagarbiai, Justas Ingelevičius

--
Šis laiškas buvo išsiųstas naudojant ParašykJiems – http://parasykjiems.lt

Prašome atsakymą siųsti paprastu tekstu, o ne kaip prisegtą Word ar PDF bylą.

Šis laiškas yra atviras ir jį galima peržiūrėti adresu http://parasykjiems.lt/thread/del-acta-susitarimo-pasiras...

Jūsų atsakymas taip pat bus matomas tuo adresu.

***

Parengė: URM IESD, 2012-02-02

Trumpa informacija apie daugiašalį prekybos susitarimą dėl kovos su klastojimu

Šių metų sausio 26 dieną Lietuva, kartu su kitomis Europos Sąjungos šalimis narėmis, Japonijoje pasirašė Daugiašalį kovos su klastojimu prekybos susitarimą (Anti-Counterfeiting Trade Agreement – ACTA). Susitarimą pasirašiusios šalys: ES, Australija, Kanada, Japonija, P. Korėja, Meksika, Marokas, Naujoji Zelandija, Singapūras, Šveicarija ir Jungtinės Amerikos Valstijos.

Prekybos susitarimu dėl kovos su klastojimu (ACTA) siekiama nustatyti aiškią tarptautinę sistemą, kuri padėtų susitariančių šalių, tarp jų ir Europos Sąjungos, intelektinės nuosavybės teisių turėtojams veiksmingiau kovoti su intelektinės nuosavybės teisių (INT) pažeidimais trečiosiose šalyse. Šie pažeidimai kenkia teisėtai prekybai ir ES konkurencingumui, turi neigiamų pasekmių ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui (paskaičiuota, kad ES kasmet patiria apie 8 mlrd. EUR nuostolių dėl prekių, pagamintų pažeidžiant intelektinės nuosavybės teises, antplūdžio į ES vidaus rinką).

Pažymėtina, kad ACTA neįpareigoja ES keisti teisės normas, nes ES teisė jau dabar yra gerokai pažangesnė nei dabartiniai tarptautiniai standartai, o baudžiamoji atsakomybė už intelektinės nuosavybės teisės pažeidimus susitarime numatyta tik tokia apimtimi, kiek tai neprieštarauja Europos Sąjungos teisės aktams ir atitinka valstybių narių baudžiamosios politikos praktiką ir vystymosi kryptis. Tuo tarpu kitos susitarimo šalys, pasirašiusios ACTA, privalo intelektinės nuosavybės teisių įgyvendinimo lygį priartinti prie šiuo metu jau veikiančio ES lygmens. Siekiama, kad ateityje prie šio susitarimo prisijungtų kuo daugiau valstybių, įskaitant ir tokias svarbias pasaulio ekonomikas kaip Kinija ar Rusija.

ACTA atspindėtos teisės normos, kurios jau yra įtvirtintos tokiuose ES teisės aktuose kaip:
2004 m. balandžio 29 d. Direktyva 2004/48/EB 28 dėl intelektinės nuosavybės teisių gynimo
2003 m. liepos 22 d. Tarybos reglamentas Nr. 1383/2003 dėl muitinės veiksmų, atliekamų su prekėmis, kurios, kaip įtariama, pagamintos pažeidžiant
tam tikras intelektinės nuosavybės teises, ir priemonių, kurių turi būti imamasi prekių atžvilgiu nustačius, kad jos pagamintos pažeidžiant tokias
teises
2001 m. gegužės 22 d. Direktyva 2001/29/EB dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo
2000 m. birželio 8 d. Direktyva 2000/31/EB dėl kai kurių informacinės visuomenės paslaugų, ypač elektroninės komercijos, teisinių aspektų vidaus
rinkoje (Elektroninės komercijos Direktyva)
1995 m. spalio 24 d. Direktyva 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo
2002 m. liepos 12 d. Direktyva 2002/58/EB dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje (Direktyva dėl privatumo
ir elektroninių ryšių)
2009 m. lapkričio 25 d. Reglamentas 1211/2009 dėl Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijos (EERRI) ir Biuro įsteigimo
2009 m. lapkričio 25 d. Direktyva 2009/136/EB iš dalies keičianti Direktyvą 2002/22/EB dėl universaliųjų paslaugų ir paslaugų gavėjų teisių,
susijusių su elektroninių ryšių tinklais ir paslaugomis, Direktyvą 2002/58/EB dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių
sektoriuje ir Reglamentą (EB) Nr. 2006/2004 dėl nacionalinių institucijų, atsakingų už vartotojų apsaugos teisės aktų vykdymą, bendradarbiavimo
2009 m. lapkričio 25 d. Direktyva 2009/140/EB iš dalies keičianti Direktyvą 2002/21/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų bendrosios
reguliavimo sistemos, Direktyvą 2002/19/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir susijusių priemonių sujungimo ir prieigos prie jų ir Direktyvą
2002/20/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų leidimo

Susitarimu nustatomas tarptautinis standartas, pagrįstas Pasaulio prekybos organizacijos TRIPS sutartimi. ACTA teisių turėtojams suteikia galimybes ginti savo pažeistas teises užsienyje. Taigi Susitarimas bus naudingas ir ES eksportuotojams, veikiantiems pasaulio rinkoje ir šiuo metu kenčiantiems dėl sisteminių ir plačiai paplitusių autorių teisių, prekių ženklų, patentų, dizaino ir geografinių nuorodų pažeidimų užsienyje.

ACTA yra darnus susitarimas, nes jame visapusiškai atsižvelgiama į pagrindines žmogaus teises (teisės į nuosavybę, žodžio laisvę, duomenų apsaugą yra pagrindiniai susitarimo principai), laisvos internetinės erdvės svarbą, ir suinteresuotųjų šalių, kaip vartotojų, interneto paslaugų teikėjų ir besivystančių šalių partnerių, problemas.

Trumpai apie ACTA ir internetą :
– ACTA yra dar vienas įrankis, sukuriantis didesnį skaidrumą, padėsiantis šalims bendradarbiauti ir efektyviau spręsti intelektinės nuosavybės teisės pažeidimus.
– ACTA užtikrina, kad aukšti ES intelektinės nuosavybės apsaugos reikalavimai bus taikomi ir kitose susitarimą pasirašiusiose šalyse.
– ACTA užtikrina teisę dalintis internete nepiratine medžiaga ir informacija.
– ACTA neriboja interneto laisvės, necenzūruoja turinio ir nesukuria papildomo pagrindo uždaryti tam tikras interneto svetaines, taip pat neseka privačių asmenų bendravimo internete.
– ACTA nelemia jokių pokyčių ir niekaip neapriboja galimybių, naudojantis socialiniais tinklapiais, pvz. Twitter, Facebook.